CV-Online LT

CV-Online - lyderiaujantis karjeros portalas Baltijos šalyse 2011 metus pabaigė su 2 milijonų Eurų apyvarta.
Palyginus su 2010 metais apyvarta išaugo 50%. Įmonė pelningumas siekia 30%. CV-Online yra rinkos lydere Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

„CV-Online sėkmingai išlaiko veiklos efektyvumą” sako Agu Vahur CV-Online valdybos narys. „Mes gebame darbdaviams pateikti realius kandidatus ir publikuojame daugiausiai kokybiškų darbo skelbimų. CV-Online jau 15 metų kaupia kokybišką ieškančiųjų darbo duomenų bazę, tokiu būdu įgijome pasitikėjimą tarp TOP darbdavių Baltijos šalyse. CV-Online paslaugomis naudojasi 80% įmonių iš TOP 500 sąrašo visose trijose Baltijos šalyse. Tai įgalina mus įmonėms pateikti realius kandidatus, bei teikti aukšto lygio paslaugas, tuo tarpu kai konkurentai negalėdami paversti savo tinklapių lankomumo į realius kandidatus ir yra priversti teikti paslaugas laikantis žemo kainų lygio,” - tęsia Agu Vahur.

CV-Online 2011 metais kiekvieną mėnesį trijose Baltijos šalyse paskelbė apie 8000 - 10000 tikrų darbo skelbimų, kurie yra orientuoti į vietinės rinkos ieškančius darbo.Tai užtikrino pastovų darbdavių skaičių (virš 2000 ) ir pritraukė daugiau nei 500 000 unikalių vartotojų per mėnesį.

„2011 stebėjome tolygų darbo pasiūlymų skaičiaus augimą ir nepaisant tam tikro sąmyšio Euro zonoje, mes tikime, kad darbo rinka 2012 metais išlaikys tolygų augimą. 2009 metais ekonominė krizė įtakojo ženklų nuosmūkį darbo rinkoje, tuo tarpu 2010-2011 tik minimalus skaičius atleistų darbuotojų buvo priimti atgal į darbą. Darbo rinkoje jaučiamas kvalifikuotų specialistų stygius. Šiuo metu įmonėms sunkiausia surasti šių sričių profesionalų: IT, pardavimų, inžinerijos, transporto. Dėl nemažėjančios emigracijos 2012 metais įmonės susidurs su sunkumais ieškant naujų darbuotojų” - sako Agu Vahur.
Agu Vahur
CV-Online valdybos narys
agu.vahur@cvonline.com

CV-Online tyrimo duomenimis įmonės planuoja priimti mažiau darbuotojų, nei priėmė per paskutinį pusmetį.
67 procentai įmonių nurodė, kad per ateinančius 6 mėnesius priims į darbą naujų darbuotojų, iš jų 33% ketina priimti 1-2 darbuotojus, 18% - 3-5, daugiau nei 10 darbuotojų planuoja priimti 10% įmonių.
Per paskutinius 6 mėnesius net 88 procentai apklaustų įmonių priėmė naujų darbuotojų, iš jų 31% įdarbino 1-2 darbuotojus, 24% - 3-5, 16% - 6-9, daugiau nei 10 darbuotojų priimė taip pat 16% įmonių.
Dažniausiai buvo ieškoma ir planuojama ieškoti pardavimų, gamybos/pramonės, informacinių technologijų, finansų, administravimo, transporto/logistikos srities specialistų.
Naujų darbuotojų buvo ieškoma dėl darbuotojų kaitos įmonėje - 46 procentai, bei įmonės plėtros -35 procentai.
Įmonės nurodė, kad sunkiausia buvo surasti pardavimų (23%) ir informacinių technologijų (12%) srities specialistų.
Į klausimą -„Ar dabar sunkiau surasti/atsirinkti darbuotoją nei prieš metus?” 57% apklaustųjų sakė, kad sunkiau, 43% - kad „ne”.
2011 metais CV-Online tinklapyje paskelbta 67 195 darbo pasiūlymai, beveik 61 procentu daugiau nei 2010 metais (41 789).
CV-Online apklausa vykdyta 2011 metų gruodžio mėnesį.

1. Tikslas. Nusistatykite kokiose pozicijose ir kokiuose verslo sektoriuose norėtumėt ir galėtumėt dirbti (galite užsirašyti). Nebūtina apsibrėžti vienintelę poziciją (ypač jei ji labai siauros srities), turėkite kelis pasirinkimo variantus - atsivers daugiau galimybių.
2. Tobulėjimas. Nuolat ir pastoviai kelkite savo kvalifikaciją, net jei šiuo metu turite darbą. Įvairūs kursai, seminarai, specializuota literatūra plės jūsų akiratį, leis prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų.
3. CV. Tobulėjimui ribų nėra. Jei jūsų siunčiamas CV nesulaukia darbdavių dėmesio, pakeiskite jį, perrašykite iš naujo, pritaikykite konkrečiai pozicijai. Darbdaviai dažniausiai atkreipia dėmesį į šias CV dalis: išsilavinimas, paskutinės dvi darbovietės (įmonės pavadinimas, pozicijos pavadinimas, darbo pobūdžio aprašymas), kalbų žinios (rusų, anglų, kitos kalbos - privalumas).
4. Karjeros portalai. Įrašykite savo CV į pagrindinius karjeros portalus ir nuolat atnaujinkite savo CV. Darbdaviai dažniausiai renkasi iš kandidatų, kurie įrašė/atnaujino savo CV per paskutinius 3 mėnesius. Bent kartą per savaitę peržiūrėkite karjeros portaluose esančius darbo skelbimus ir nieko nelaukdami siųskite savo CV.
5. Draugai/pažįstami. Informuokite visus draugus, pažįstamus, buvusius kolegas, buvusius klientus, kad šiuo metu ieškote darbo. Tai tikrai veiksminga, bet gali šiek tiek užtrukti, kol sulauksite teigiamo atsakymo.
6. Socialiniai tinklapiai. Tokie socialiniai tinklapiai kaip „Facebook”, „LinkedIN”, „Twitter” šiais laikais yra pakankamai efektyvi darbo paieškos priemonė. Jei dar neturite, susikurkite savo profilį ir aktyviai skelbkitės/ieškokite darbo.
7. TOP įmonių sąrašas. Susidarykite jūsų „labiausiai pageidaujamų” įmonių sąrašą, kuriose norėtumėte dirbti ir siųskite joms savo CV, net jei tos įmonės šiuo metu viešai neskelbia apie ieškomus darbuotojus.
8. Asociacijos. Įvairios asociacijos, bendruomenės, profesinės sąjungos, aukštųjų mokyklų karjeros centrai turi daug įvairiausios informacijos, ryšių ir galimybių, ir gali jums padėti susirasti darbą pageidaujamoje srityje. Nebijokite kreiptis į juos.
9. Personalo atrankos kompanijos. Išsiųskite savo CV pagrindinėms personalo paieškos/atrankos kompanijoms. Jos kaupia CV duomenų bazes, o atsiradus naujam darbo pasiūlymui gali greitai klientui pateikti kandidatų CV.
10. Spauda. Spaudos populiarumas ieškant darbo šiek tiek sumenko, bet kodėl gi nepasklaidžius spaudos, gal kaip tik šiuo metu įmonė ieško būtent jūsų.
11. Originalumas. Jei neveikia visi aukščiau išvardinti punktai, naudokite kitas priemones, pvz. susikurkite VIDEO CV.
12. Nesustokite. Net jei išgirdote 50 „ne”, tai dar nereiškia, kad nereikia ieškoti darbo. Čia kaip ir „tranzuojant” - vistiek kažkuriuo momentu sustos Jūsų mašina, svarbiausia nenuleisti iškeltos rankos ir nepasitraukti iš šalikelės.

1. Netvarkingas CV. CV parašytas be jokios struktūros ir logikos, padrikai ir nesilaikant paprasčiausių dokumentų rašymo taisyklių jums tikrai nepridės vertės.

2. Per mažai dėmesio skiriama darbo pobūdžio aprašymui. O juk tai ir yra CV esmė. Nepakanka parašyti vien tik įmonės ir pareigų pavadinimus. Išsamiai aprašykite pagrindines darbo užduotis, atsakomybės lygį, pasiekimus ir kt. Būtent į šią CV dalį darbdavys pirmiausia atkreipia dėmesį.

3. Per ilgas/per trumpas CV. Dažnu atveju per ilgas CV gaunasi kai naudojamas Europass CV formatas. Per ilgu galima vadinti 3 puslapių CV, per trumpu - nepilno puslapio CV.

4. Daug nereikalingos informacijos/mažai aktualios informacijos. Neišsiplėskite aprašinėdami su būsimu darbu nesusijusių dalykų. Pabrėžkite būtent tą informacija, kuri yra svarbi ir reikalinga būsimam darbe.

5. Nuoseklumo stoka. Blaškymasis tarp datų, chronologijos nesilaikymas apsunkina CV skaitymą ir informacijos suvokimą.

6. Netinkama nuotrauka. Taip taip… per vestuves jūs atrodėte tikrai gražiai, bet sutikite, kad tai tikrai ne pati tinkamiausia nuotrauka, kurią reikėtų naudoti ieškant darbo. Dar reikia pavyzdžių? Prašom: jūs prie jūros, giminės šventėje, bare, su draugais, susivėlęs, vulgariai išsidažiusi ir t.t.

7. Netinkamas el.pašto adresas. Neminėsime blogų pavyzdžių, jų pernelyg daug. Štai geras pavyzdys - vardas.pavarde@gmail.com , galūnė gali būti ir kita, pvz. yahoo.com, tik ne bamba.lt ar dar koks nors nesusipratimas.

8. Daug rašybos/stiliaus klaidų. Be komentarų…

9. Netinkamas dokumento formatas arba pavadinimas. Exel naudojama buhalterijoje, o ne CV rašymui : ) .docx ne visi galės atidaryti. Ar žinote kiek gauname CV su pavadinimu „Mano CV” arba „Gyvenimo aprasymas” ? BEGALES. Tinkamas CV pavadinimas „Vardo Pavardes CV”.

10. „Copy-Paste”. Jei jau kopijuojate, tai kopijuokite tinkamai - atsirinkite kas jums tinka, o kas ne. Nukopijuotų CV šimtai, o gal net ir tūkstančiai, o parašytų savarankiškai ne tiek jau ir daug. Būti išskirtiniu šiuo atveju yra gerai.

Mieli skaitytojai, turiu jums blogą žinią ir gerą žinią. Pradėsiu nuo blogosios : )
Blogoji žinia, tai paskutinis studento eksperimento įrašas. Jau daugiau nei savaitę nevykdau jokių darbo paieškos veiksmų, taigi, rašyti apie darbo paieškas nesu vertas.
Geroji žinia -paieškas nutraukiau dėlto, kad gavau darbo pasiūlymą ir sutikau. Keisčiausia, kad skambučio susilaukiau iš seno pažįstamo. Telefone sumirgėjo vardas, o ne nepažįstamas numeris ir pakėlus ragelį išgirdau pažįstamą balsą.
Galima būtų pasakyti, kad mane prisiminė visiškai atsitiktinai. Deja, viskas įvyko dėl to, kad dalyvavau renginiuose, kalbėjau su žmonėmis ir papasakodavau apie savo tikslą - susirasti darbą. Pasakodavau lygiai taip pat, kaip pasakoju bet kuriam pažįstamam žmogui - daugeliu atveju tik pasakydamas, kuo šiuo metu užsiimu.
Šis įrašas tik patvirtina, kad sėkmingiausiai įsidarbinimas įvyksta „per pažįstamus”. Tiesa, o, kas yra pažįstamas?
Jei CV (gyvenimo aprašymą) pervadinčiau į susipažinimo laišką, o darbo pokalbį - susipažinimo pokalbiu, o po jo įvyktų vizitinių kortelių apsikeitimas? Žmogus, su kuriuo bendravote, taptų jūsų pažįstamu. Tuomet, kuo skiriasi susipažinimas verslo, rinkodaros ar kitokiame renginyje nuo susipažinimo internetu darbo paieškos portaluose?
Net didžiausias pasaulyje profesinis socialinis tinklas - LinkedIn yra paremtas šiuo principu. Jei jums reikia susisiekti su konkrečiu žmogumi, įvedate jo vardą ir pavardę į paiešką ir tada matote, kas iš jūsų socialinio tinklo kontaktų pažįstą šį žmogų. Tuomet galite paprašyti šio savo kontakto tarpininkauti pradedant pokalbį, nes tiesiogiai parašyti nepažįstamam žmogui pagal įprastas LinkedIn taisykles negalima.
Nekartą teko girdėti, kad „Lietuva - svainių kraštas.”. Jungtinėje Karalystėje, kur šią vasarą atlikau praktiką, rekomendacijos ir tai, ką pažįsti, turi nemažesnę įtaką. Be to, mano darbo pasiūlymas tikrai nėra šilta vietelė, kur atliksiu rutinines užduotis. Jau suprantu, kad dezodoranto-antipersperanto teks kiekvienąryt patepti storiau, nes lengva irgi nebus.
Vis dėlto, mėnesis su trupučiu darbo paieškų klasikiniais būdais išmokė, ką atsakyti į užduotus klausimus ir suprasti, ko siekia kiekvienas darbuotojo ieškantis darbdavys.
Mano galutinė eksperimento išvada studentams - parduoti save ne patirtimi, kurios turi tik labai retas, bet einant į renginius, susipažįstant su žmonėmis ir parodant savo energiją, norą mokytis ir siekti rezultatų.
Žinau, kad liko neatsakytų klausimų ir, kad pritrūko detalumo. Dalyvaudamas kitame eksperimente būsiu atidesnis. Ačiū, kad skaitėte!

Užsidedu baltus marškinius. Pasimatuoju kaklaraištį, nusprendžiu, kad per daug oficialu, jį nusiimu. Ok tvarkoj. Ko dar nepamiršus? Ar batai švarūs? Ar nagai nukirpti? Viskas ok… Galima eiti.
Tokios ir panašios mintys sukasi prieš pat išeinant į pokalbį dėl darbo. Tiesa, paminėjau dar ne visus darbelius.
Prieš kiekvieną susitikimą pasiruošiu:
1. Susirandu darbo skelbimą, kuriame aprašomos pareigos, į kurias siunčiau savo cv. Prisimenu, kodėl nusprendžiau ten siųsti ir dar kartą peržiūriu, ką įmonė siūlo;
2. Įvedu įmonės, į kurią keliausiu pavadinimą į interneto paiešką, pasižiūriu , ką jie skelbia apie save, kuo užsiima;
3. Pasitiklsinu adresą ir suplanuoju savo kelionę. Visada ateinu bent 5 minutėm anksčiau;
4. Pasiruošiu įžangą pasakojimui apie save. Geriausią šią įžangą adaptuoti pagal darbo skelbimą.

Beje, skambučiai iš įmonių, kurioms siunčiau skelbimus visada užgriūdavo nepatogiose vietose: troleibuse, per paskaitą, triukšmingame koridoriuje ir pan. Galiausiai, sugalvojau, kad kartais verčiau neatsiliepti į nežinomų numerių skambučius, nei bandyti susikalbėti triukšme. Tiesiog, iš karto parašau žinutę, kad perskambinsiu ir kuo greičiau paskambinu.
Beveik visais atvejais man pasiūlė susitikti kitą dieną. Populiariausias laikas – ryte. Taigi, visus anksčiau paminėtus žingsnius atlikdavau jau vėlai vakare.Vieną kartą sutikau susitikti tą pačią dieną po kelių valandų. Taigi, laiko pasiruošimui nėkart nebuvo per daug.
Susitikimai buvo labai įvairūs. Vieni aiškiai laikėsi patikrintos atrankų praktikos, kiti iš karto padiktavo laisvesnį toną. Mano atveju, nebuvo nei vieno panašaus interviu.
Sunkiausias klausimas buvo: kiek norėčiau uždirbti : )) Šaudžiau ir aukštai ir vidutiniškai su šituo atsakymu. Dabar sakyčiau, „tai pasižiūrim, kiek aš esu vertas! : )“. Savo vertę vis tiek reikės parodyti pirmiausia atsakant į klausimus ar „case study“, kurias atsiųs įmonės arba jau pradėjus dirbti.

Keli įdomūs faktai:
Vėliausiai skambučio sulaukiau 8 valandą vakaro.
Vėliausiai susitikti pasiūlė taip pat 8 valandą vakaro.
Anksčiausiai į susitikimą keliavau 11 ryto, nors siūlė ir anksčiau.
Ilgiausias susitikimas truko 1,5 valandos.
Trumpiausias susitikimas - 10 minučių.

Rugsėjo 27-29 dienomis trečią kartą Lietuvoje vyks Virtuali karjeros mugė.
Ne itin palanki situacija darbo rinkoje verčia ieškoti kitų būdų ir metodų kaip susirasti darbuotojus ar darbą.
Virtualios karjeros mugės metu įmonių atstovai ir ieškantys bendrauja virtualiai. Įmonės mugėje dalyvauja vienodomis sąlygomis, o ieškantys darbo – nemokamai. Įmonėms tokia mugė taupo laiką ir pinigus, nes stendams nereikia gaminti specialios įrangos, brošiūrų ir kitos reklaminės medžiagos, nereikia niekur važiuoti. Ieškantiems darbo tai gera galimybė pasiūlyti savo kandidatūrą, pabendrauti su įmonių atstovais darbo ir karjeros klausimais.
Darbdaviai puikiai supranta, kad ieškant darbuotojų dabar jau nepakanka paskelbti darbo pasiūlymą. Norint pritraukti reikiamus kandidatus vis dažniau naudojamos originalios priemonės.

2010 metais Virtualioje Karjeros Mugėje dalyvavo 55 įmonės iš įvairių veiklos sričių, ieškantys darbo įmonėms pateikė 645 klausimus. Virtualios Karjeros Mugės puslapis (forumas) buvo atverstas beveik 31 000 kartų.
Virtualioje karjeros mugėje dalyvavo įvairių sričių įmonės iš visos Lietuvos: bankai, pramonės ir gamybos įmonės, prekybos ir reklamos srityje dirbančios įmonės, statybos ir transporto įmonės.
Daugiausiai stendų turėjo įmonės iš šių veiklos sričių:
• Mažmeninės prekybos – 13
• Paslaugų – 12
• Pramonės/Gamybos – 10
• Konsultacijų – 9
• Didmeninės prekybos – 8
• Finansų – 7
• Transporto – 7

2010 metų Virtualios Karjeros mugės populiariausi stendai:
1. Coca-Cola HBC Lietuva – 25 klausimai
2. Ernst&Young Baltic – 20
3. ISMIRA, Recruitment&Crewing Agency – 18
4. Konica Minolta Baltia – 17
5. Alma Littera įmonių grupė – 15
6. AB bankas Snoras – 15
7. KPMG Baltics – 12
8. YIT Technika – 12
9. Servier Pharma – 12
10. Nordea Bank Finland Plc Skyrius Lietuvoje – 11

Ieškančiųjų darbo dalyvavusių Virtualioje Karjeros mugėje klausimų pobūdis:
• Dažniausiai ieškantys darbo trumpai apibūdindavo savo įgytą išsilavinimą ir darbinę patirtį ir teiraudavosi apie galimybę įsidarbinti įmonėje.
• Klausimai apie darbo pobūdį, grafikus ir atlyginimo lygį taip pat gan dažnai buvo užduodami įmonių atstovams
Mugėje lankėsi ir klausimus uždavinėjo ir didelę darbinę patirtį turintys ir ką tik baigę aukštąjį mokslą ar registruoti darbo biržoje kandidatai.

Jei esi studentas, visiškai paprastą darbo pagal specialybę paiešką turi reguliariai atlikti. Net jei darbo ir neieškai ar studentiškus poreikius patenkinantį pragyvenimo šaltinį turi. Nepritari? Padiskutuokime!
Laikyk pirštą ant pulso
Išsiuntęs vieną kitą gyvenimo aprašymą, nuvykęs į vieną kitą pokalbį pamatai, ko iš konkrečios srities specialisto darbdaviai tikisi. Tai gali skirtis nuo to, kaip įsivaizdavai skaitydamas vadovėlius ir profesines knygas ar lankydamas paskaitas.
Pirštą prie pulso pridėjau CVOnline.lt, CV.lt, CVmarket.lt, CVBankas.lt portaluose, kur radau tvarkingus skelbimus į geras ir iš pirmo žvilgsnio įdomų darbą siūlančias pozicijas didesnėse įmonėse. Tiesa, čia dažniausiai ieškomi žmonės į pareigas, kurioms savo jėgomis įmonės surasti darbuotojo nepajėgė. Tai reiškia, kad reikalavimai yra dideli, tokių žmonių nėra daug ir reikia sočiai patirties. Be to, skelbimas šiuose portaluose kainuoja įmonėms. Taigi, nepraėjęs anksčiau mano minėtų etapų: išskirtinio CV kūrimo ir motyvacinio laiško dailinimo jokio dėmesio už kurį įmonė susimokėjo šioms svetainėms nesusilauksi.
Į kitą pintinę patenka skelbiu.lt ir panašūs tinklapiai. Juose galima rasti skelbimų siūlančių pirkti ar parduoti praktiškai bet ką, Tarp šių skelbimų yra ir darbo pasiūlymų. Tiesa, čia teks tiesiogine žodžio prasme pasiknisti, nes skelbimai yra netvarkingi. Be to, jei jau kalbame apie profesijas, kurias studijuojame aukštosiose mokyklose, tai čia rasti darbą, kurį galėtume pavadinti „svajonių“, iš tiesų, būtų sunkiau.
Judėk tikslingai
Po visų anksčiau aprašytų kelionių po portalus ir kūrybinių kančių su CV ir motyvaciniais laiškais, esi pakviečiamas į darbo pokalbį. Jų mano eksperimente buvo 5, kai CV išsiunčiau apie 50.
Nors, mano atveju, imtis nėra didelė susidaro tam tikras įspūdis apie tai ko iš tiesų reikia darbo rinkoje. Tai padeda pamatyti, kiek iš tiesų naudos gauni iš paskaitų ir kokios papildomos informacijos ar įgūdžių reikia.
Būk pakrautas
Nuobodžių paskaitų lankymas ir niekam nenaudingų dalykų mokymasis varo į neviltį. Bent mane tai taip. Tuo tarpu įsidarbinimas ir realus susipažinimas su studijuojamu dalyku atrodo tik tolimas miražas. Pagal įprastą scenarijų maži kontaktai įvyksta per praktikas, tik po bakalauro ar magistro studijų baigimo.
Skamba liūdnai, o ypač, kai mokaisi aklai - nepamatęs, ko iš tiesų rinkoje reikia. Pasikrauti galima pamačius, kiek dar daug ir kuria kryptimi reikia pasistūmėti iki svajonių darbo.
Šio įrašo pabaigai…
Atskleidžiu, kad vyksta dialogas su keliomis kompanijomis. Po savaitės įrašas bus apie pirmąsias užduotis „atliekant darbą“, o ne „jo ieškant“ arba apie svajonių darbo paieškas kitais būdais – nesiuntinėjant CV internetu, o pvz…
…padėkite, kokius dar darbo paieškos būdus žinote?

„Prie laiško prisekite gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką.“ – dažnai darbo skelbimuose pasikartojanti frazė.
Apie CV-iakų rašymą jau kalbėjau, taigi, šį kartą užkabinkime motyvacinius laiškus. Kiekvieną kartą pamačius skelbimą, kuriame prašoma prisegti motyvacinį laišką kyla ta pati mintis – reikės ir vėl rašyti rašinėlį…
Supratau, kad būtent taip ir yra pasikalbėjęs su CV-ONLINE specialistais ir perskaitęs keletą straipsnių. Motyvacinis laiškas = mokyklinis rašinėlis. Jei jau esame studentai, mokyklinį rašinėlį teko bent kartą rašyti per lietuvių kalbos egzaminą
Pagrindinė taisyklė – perskaityti darbo skelbimą ir motyvaciniame laiške pateikti būtent tai, ko norima arba kaip pasakytų lietuvių kalbos mokytojos: atsakyti į temą. Taigi, aš perskaitau visą darbo skelbimą, jei yra minimas įmonės pavadinimas, jį „pagooglinu“ ir paprastai skiriu po vieną pastraipą, kiekvieno darbo pozicijos reikalavimo punktui.
Dažniausiai užkliūnu už punkto išsilavinimas. Darbo skelbimuose dažnai rašoma – „aukštasis išsilavinimas arba paskutinio kurso studentas“. Į tai atsakau, kad „kiekvienas kursas gali būti paskutinis“. Tikiuosi personalo atrankos specialistai vis dar vertina humoro jausmą, juk mokslų mesti ar būti išmestas neplanuoju.
Paskaičiavau, kad norint parašyti gerą motyvacinį laišką reikia skirti bent valandą laiko. Įsivažiavus, užtenka ir pusės valandos. Bjauriausia, kad gali ir nesulaukti jokio atsakymo. Būti ignoruotam niekada nėra malonu. Tiesa, buvau įspėtas, kad įmonės dažnai neskuba daryti atrankos. Kartais su kandidatais susisiekiame tik pasibaigus darbo paieškos portaluose patalpintų skelbimų laikui. Tai gali nutikti net po kelių savaičių.
Praėjusios savaitės vidury išsiųsti keli motyvaciniai laiškai rezultato nedavė. Tiesa, šį savaitgalį išsiunčiau motyvacinius laiškus beveik dešimčiai skirtingų įmonių. Viščiukus skaičiuosime savaitės pabaigoje.

Kai iš 20 metimų nei vienas nepasiekia savo tikslo, krepšinio komandos treneris pasodina žaidėją ant atsarginių suoliuko. Taip teko pasielgti ir man su savo CV.
Naršiau darbo paieškas svetaines, ieškojau pareigų ir siunčiau savo seniau parengtą gyvenimo aprašymą. Kaip jau minėjau ankstesniame įraše, jis savo išvaizda yra išskirtinis ir malonus akiai. Rodyti niekada nebuvo gėda… Tiesa, dabar jau suprantu, kad CV buvo lyg Barbė. Atkreipiantis savo išvaizda, sudominantis keliais sakiniais, bet daugiau neturintis, ką pasakyti. Na, nepanašus į mane.
Paskutinį kartą jį peržiūrėjau, atsisveikinau ir lengvu pelės judesiu numečiau į „Recycle Bin“. Nieko, po 20 nesėkmingų bandymų sudominti žmogiškųjų išteklių specialistus ir vadovus mano CV jau buvo pripratęs : ))
Naująjį CV kūriau remdamasis šiomis taisyklėmis:
1. Aiškiai nurodyti, ko siekiu. (55 šriftu užrašiau savo pageidaujamos srities pavadinimą.)
2. Išsiskirti iš kitų pretendentų CV. Taigi, sakau PASS šablonams ir „Europass“. (Dairiausi į tai, ką iš savo gyvenimų aprašymų padaro dizaineriai.)
3. Aprašyti viską, ką veikiau per paskutinius kelis metus. (Juk aš studentas ir turėjau tik kelis rimtesnius darbus, daug prakaito buvo išlieta konkursuose, studentų atstovybės veikloje, savanoriškose organizacijose.)
4. Aprašant pareigas akcentuoti rezultatus. (o jų, kaip vėliau pasižiūrėjęs pamačiau buvo tikrai gerų ir siaubingai gaila –nepaminėtų pirmajame CV)
5. Akcentuoti viską, kas man, kaip žmogui ir darbuotojui suteikia pridėtinės vertės. (Mano atveju tai buvo daug įvairių mokymų.)
Tai tik mano pritaikytos taisyklės. Per 10 minučių naršymo rasite dar 20 straipsnių, 50 patarimų ir kokį 1000 gerų pavyzdžių, kurie bus naudingi būtent tavo, studente, atveju. Taigi, nesiruošiu perrašinėti, kas jau seniai ranka pasiekiama.
Sunkiausia buvo viską pradėti. Kai pereini nuo straipsnių skaitymo ir domėjimosi prie tikrų paieškų bei CV kūrimo, pasidaro lengviau. O net menkiausi rezultatai ir galutinis vaizdas motyvuoja varyt toliau!
Kitą dieną išsiuntus CV vos kelioms darbuotojų ieškančioms įmonėms, netrukus suskambo telefonas…